Tylus signalas tarp nakties ir aušros

Jeigu krentam, ne dėl baimės ar silpno stuburo, o todėl,

kad per ilgai stovėjom už kito nugaros. Mes nekalbam apie jausmus,

juos tempiam kaip svorį per naktį, per lietų, kol miestas užmerkia akis.

Draugystė ne blizga, nes story nepozuoja, ji dirba, kai visi pabėga, kai liekam tik

mes ir šaltis. Jei juokas per šiurkštus, čia ne poza, ne stilius,

čia būdas išlyt, kai švelnumas brangus. Mūsų ryšys ne nuota, ne filtras,

ne filmas, o randas ant kūno negražus, bet tikras ir gyvas.

Mes kaip tylus signalas tarp nakties ir aušros per dūžtančias minutės nešam vienas kitą toliau.